+370 693 26644

Diffusion film technology

 
Pagrindiniai difuzinių plėvelių parametrai

Daugiametė patirtis rodo, kad iš visų pagrindinių difuzinių plėvelių funkcijų pačios svarbiausios jų savybės yra tokios:

-     didelis laidumas garams,
-     gramatūra (nuo jos priklauso patvarumas),
-     atsparumas UV spinduliams.

Tai grupė savybių, kurios turi būti nustatyto diapazono. Šioms savybėms taip pat priskiriama: atsparumas plyšimui, nelaidumas vandeniui, atsparumo karščiui ir šalčiui temperatūrų diapazonas.
 
Laidumas garams [lemia reikiamą stogų plėvelių veiksmingumą]

Viena pagrindinių difuzinių plėvelių funkcijų yra apsaugoti  termoizoliaciją nuo drėkimo. Per drėkstantį stogą išeina daug šilumos, todėl garams labai laidi plėvelė apriboja energijos, sunaudojamos namo šildymui, išlaidas. Kad stogo plėvelė gerai veiktų, turi būti pasiektas vandens garų, pereinančių per termoizoliaciją, srauto ba- lansas: iš stogo išleidžiamų vandens garų turi būti bent jau tiek, kiek yra įeinančių. Tačiau vandens garų iš vidaus į gyvenamąją pastogę patenka visus metus (kadangi oro temperatūra patalpose teoriškai visus metus būna ta pati), o į išorę gali išeiti tiktai kelis mėnesius, kai susidaro tam tinkamos sąlygos.  Todėl, kuo didesnis difuzinės plėvelės laidumas garams, tuo didesnės galimybės, kad vykstant minėtam procesui vandens garų srauto balansas neleis stoge atsirasti kondensatui.
Vandens   garų,   praleidžiamų   pro   difuzinę   plėvelę,   kiekis   priklauso   nuo temperatūros, santykinio drėgnumo ir slėgio skirtumo tarp oro sluoksnių, atskiriamų plėvelės (oras termoizoliacijoje yra uždarytas).  Laidumas garams apibrėžiamas pagal su tuo susijusias normas,  nustatančias tyrimo sąlygas. Tačiau pagal kiek- vienos normos sąlygą taikomos kitokios temperatūros, drėgnumo ir slėgio skirtumo vertės. Pavyzdžiu gali būti difuzinė plėvelė (DACHOWA) (dvisluoksnė, 115 g/m2):
3.1 lentelėje nurodytas tos medžiagos laidumas garams, gautas firmos „Lissy" la- boratorijoje, tačiau skirtingomis tyrimo sąlygomis. Skirtingų  tyrimo metu gautos labai skirtingos tos pačios medžiagos laidumo  garams vertės. „MARMA Polskie Folie" tuo nepasinaudoja ir lankstinukuose nurodo savo difuzinių plėvelių laidumą garams kambario temperatūroje (23 °C / 85%).
3.1 lentelė
 
115 g­ difu­zinės plėvelės (DACHOWA) tyrim­a­s pa­g­a­l sistem­ą LISSY
Tyrim­o­ tem­pera­tū­ra­
23 °C
38 °C
Sa­ntykinis o­ro­ drėg­nu­m­a­s
85%
90%
Ga­u­ta­s la­idu­m­a­s g­a­ra­m­s
2000 g­/m­2/ 24 h
3300 g­/m­2/ 24 h
 
Siekiant išvengti visų problemų, atsirandančių nustatant difuzinių plėvelių laidumą garams, plėveles reikia lyginti taikant koeficientą Sd, kuris vadinamas DIFUZIŠKAI LYGIAVERČIU ORO SLUOKSNIO STORIU, nustatytu tai medžiagai. Šis koeficientas leidžia lyginti tiriamos medžiagos difuziškumą (laidumą garams) su apibrėžto storio oro sluoksnio difuziškumu. Oras turi pasipriešinimą vandens garams, kuris priklauso nuo  sluoksnio storio. Kitaip tariant, koeficientas Sd apibūdina difuzines  apibrėžto storio statybinės medžiagos sluoksnio savybes ir atitinka storį to sluoksnio, kurio di- fuzinis pasipriešinimas yra toks pats. Dėl to šio koeficiento matavimo vienetas yra metras.
 
Gramatūra (paviršinė masė) [turi lemiamos reikšmės patvarumui]
Difuzinių, kaip ir kitų plėvelių, patvarumas labai susijęs su jų  gramatūra, t. y. paviršiaus svoriu (g/m2). Tai reiškia, kad svoris esant  tokiam pačiam substancijos tankiui yra tuo didesnis, kuo storesnė  plėvelė (arba kuo didesnė gramatūra, tuo storesnė stogo plėvelė). Tokia  priklausomybė yra akivaizdžiai būdinga visų rūšių medžiagoms, iš kurių dažniausiai gaminamos stogų plėvelės, t. y. polietilenui (PE) ir polipropilenui (PP). Šiuolaikiškos stogų plėvelės daugiausia gaminamos iš PP, kuris, pasirodė, turįs geresnių savybių. Kuo difuzinės (ir kitos) plėvelės storesnės, tuo jos patvaresnės, nes plonas dėl patvarumą mažinančių atmosferos veiksnių (daugiausia dėl UV spindulių) galima labai lengvai pažeisti įrengiant ir eksploatuojant stogus.
Stogų  difuzinės plėvelės dažniausia gaminamos daugiasluoksnės su  nešiklio sluoksniu, pagamintu iš polipropileno (PP) pluoštinio audinio,  dėl  to jų atsparu- mas ultravioletiniams spinduliams ir kitiems  atmosferos veiksniams yra didesnis negu polietileninių (PE) plėvelių. Europoje dažniausiai gaminamų difuzinių plėvelių paviršiaus svoris  (gramatūra) svyruoja tarp 90-200 g/m2. Be abejo, reikia tikėtis, kad jų  ilgaamžiškumas bus tuo didesnis, kuo jos storesnės, t. y. kuo didesnė  jų gramatūra.
 
Atsparumas plyšimui [svarbus tiktai įrengimo metu]
Difuzinių plėvelių atsparumas nusakomas pagal du rodiklius,  apibrėžiančius plėšiamąsias jėgas: bandymų metu į 5 cm pločio juostelę ir į vinį (pagal PN normą -  2,5 mm skersmens). Tačiau tokie bandymai neatspindi tikrųjų stogo  apkrovų. Plėvelės gali plyšti tiktai dangos įrengimo metu. Uždengus nebėra galimybės pažeisti plėvelę, nes ją apsaugo stogo danga. Plėšiamosios jėgos, kurios paprastai veikia stogą, atsiranda dėl vėjo ir konstrukcijos medienos džiūvimo. Tačiau pakanka netgi nedidelio plėvelės elastingumo, kad ją veikiančios jėgos nepadarytų jokios žalos, nes tų jėgų sukeliamas pasislinkimas būna nedidelis.
Vienintelis pavojus plėvelei kyla klojant ją ir pagrindinę stogo dangą. Kuo tvirtesnė plėvelė, tuo lengviau dengiant stogą ją ištempti ir sumontuoti dangą. Pačiam tem- pimui reikia tiktai nedidelės jėgos, nes plėvelės turi būti klojamos šiek tiek įtempiant ir dėl to jų atsparumas neturi būti didelis. Montuojant stogo dangą vieninteliai gali- mi plėvelės pažeidimai dėl atsitiktinių apkrovų: ant jos nukritus įrankiui, pargriuvus (ir panašūs  įvykiai, kurių neįmanoma numatyti). Dėl to gali būti pažeista net pati tvirčiausia plėvelė ir jos atsparumas tuomet nieko negarantuoja. Tai nereiškia, kad po kokio nors įvykio ją reikia keisti: pakanka sutaisyti specialiomis lipniomis juostomis, kurias jau siūlo dauguma papildomų stogų dengimo medžiagų gamintojų ir tiekėjų (apie juostas MARMA žr. 5.11 skyriuje).
Tiktai tam tikrais atvejais, kai įrengiamos specialių rūšių dangos,  reikalingos pačios tvirčiausios difuzinės plėvelės. Tai dangos, klojamos ant nejudančios tvirtos apkalos. Klojant šios plėvelės būna tiesiog stipriai mindžiojamos. Taip pat gali būti mindžiojama ir stogų nuosvyrose, kai stogdengys atlieka daug montavimo ir regulia- vimo veiksmų. Todėl kiekvienam stogui verta naudoti dviejų rūšių difuzines plėveles: vieną  paprastą, kitą - tvirčiausią, kuri įrengiama sudėtingose vietose,  pavyzdžiui, nuosvyrose, prielatakiuose ir pan.

3.1 pav.
Zonos, kuriose taikomi griežtesni reikalavimai
 
Atsparumas UV spinduliams [lemia ilgaamžiškumą]
Iki šiol naudojamos armuotos antikondensacinės ventiliacinės plėvelės su prie- dais, darančiais šias plėveles atsparias UV spinduliams 3-4  savaites, o difuzinės plėvelės dažniausia būna atsparios nuo 3 iki 6 mėnesių. Tačiau ne visi, naudojantys tas plėveles, susimąsto apie tai, kad tas laikas nėra skirtas tiktai laikinam plėvelės laikymui ant stogo. Priedų,  suteikiančių plėvelei tokį atsparumą UV spinduliams, pridedama dėl to, kad ji būtų apsaugota nuo saulės, jeigu stogo dangoje atsirastų skylių arba prošvaisų.
Žinoma, kad eksploatuojant dangą daug metų atsiranda pažeidimų - pačios dan- gos ir medžiagų, sandarinančių ją sudėtingiausiose vietose: prielatakiuose, kampuo- se, kraige, prie kamino arba sienos, kurioje įrengtas stoglangis. Netgi dėl mažiausio pažeidimo po danga patenka saulės šviesa ir nors ir susilpnėjęs UV spinduliavimas pamažu pažeis plėvelę. Kad ji nesuirtų ir stogas neimtų tekėti, gamintojai prideda vadinamųjų stabilizatorių, stabdančių UV spindulių poveikį. Dabartiniu metu gamina- mos difuzinės (laidžios garams) plėvelės su priedais, kurie padaro jas atsparias UV spinduliams daugelį mėnesių. Tai garantuoja ilgametį jų eksploatavimą, prilygstantį pagrindinių dangų naudojimo laikui. Tačiau reikia atsiminti, kad, jeigu plėvelės laiko- mos ant stogo be dangos ilgiau negu nustatytas jų atsparumo UV spinduliams termi- nas, medžiaga bus daugiau ar mažiau pažeista. Todėl reikia pasirūpinti, kad difuzinės plėvelės nebūtų pernelyg ilgai laikomos ant stogo, neuždengto pagrindine danga.
Verta pastebėti, kad daugelis firmų, nurodydamos atsparumo UV  spinduliams trukmę kaip laiką, skirtą pagrindinei dangai įrengti, skatina tą laikotarpį plėveles pa- likti ant stogo. Tačiau stogui tai nėra naudinga, nes kuo mažiau difuzinės plėvelės būna apšviestos įrengimo metu, tuo ilgiau jos tinkamai veikia.
 
Atsparumas temperatūrai  [nėra ne toks svarbus, nes stogas ventiliuojamas]
Daugumos difuzinių plėvelių atsparumo karščiui ir šalčiui temperatūrų diapazoną apibrėžia normos, kurios skirtingais būdais interpretuoja to atsparumo ribas. Lenkijos norma PN-ISO 11501:1999 leidžia 2% tiesinių matmenų pokyčius. Difuzinių plėvelių matmenų pokytis du ar net keturis kartus didesniu lygiu nesukelia savybių pokyčių. Todėl daugelis gamintojų, ištyrę savo plėvelių tiesinių matmenų pokyčius aukštoje temperatūroje, nurodo didesnį atsparumą, negu siūloma normos.
Esant 120oC temperatūrai visų atmainų difuzinių plėvelių (DACHOWA) matmenys pakinta 2-4 %.
Taip pat reikia žinoti, kad temperatūrų diapazonas nuo nuo -40°C iki  +120°C visiškai atspindi sąlygas, kuriomis difuzinės plėvelės veikia mūsų klimato juostoje, jeigu stogas įrengtas taisyklingai. Reikiamos ventiliacijos virš difuzinių plėvelių  viršutinė riba nėra viršijama, nes virš jų cirkuliuojantis oras aušina visą  dangą. Difuzinės plėvelės labai laidžios garams, kad jie galėtų garuoti iš termoizoliacijos ir stogo kon- strukcijos į ventiliacinį tarpą, sudarytą prieš skersinius ir išilginius grebėstus. Tame tarpe turi laisvai judėti oras, su kuriuo vandens garai, stumiami išilgai pagal išilginius grebėstus, palieka dangą. Vandens garų šalinimo mechanizmas neleidžia drėgmei kauptis stoge ir sumažina temperatūrą po danga vasarą. Taip gerokai pagerėja gy- venimo pastogėje sąlygos.Po  skardos  dangomis  didžiausių  karščių  laikotarpiu  temperatūra  pasiekia 115oC, tačiau tiktai toje vietoje, kuri yra tiesiog po skardos paviršiumi ir tiktai tada, kai neveikia ventiliacijos anga. Kiekvienas vėjo gūsis sustiprina ventiliacijos angos veikimą. Atstumas nuo įkaitusių skardų paviršių iki  difuzinės plėvelės yra nuo 7 iki 10 cm. To visiškai pakanka, kad judantis tokio pločio oro sluoksnis neleistų per daug įkaisti difuzinėms plėvelėms.

3.2 pav.
  Temperatūra leistinas ribas gali viršyti tiktai tada, kai oras iš po skardos negalės laisvai kilti. Tokiu (netaisyklingu) atveju stogui neturi reikšmės, ar plėvelė pažeista dėl temperatūros, ar ne, nes abiem atvejais stogas laipsniškai sudrėksta.
Atsparumas vandens stulpo poveikiui. Atsparumas vandeniui [turi ypatingą reikšmę žiemą]
Atsparumas vandeniui svarbus dėl periodiškai kylančio pavojaus  susidarius sniego ir ledo kepurei po pagrindine danga tirpstant sniegui. Tokia kepurė spaudžia difuzinę plėvelę nuosvyros srityje, o jai tirpstant susidaro palyginti didelis vandens spaudimas - dažnai ten, kur sujungti stoglatakiai ir nuosvyros. Tai sukelia dvi susi- jusios priežastys. Tirpstant sniegui nuolatos vyksta pokyčiai: dieną sniegas tirpsta, o naktį - sušąla ir dėl to, kad nuosvyra yra šalčiausia stogo dalis, vanduo pradeda šalti kaip tik nuo nuosvyros.
Taigi vanduo, virsdamas ledu, pakyla nuosvyros srityje. Jis lengvai prasiskverbia po stogų dangomis per visas nesandarias vietas, užleidimus ir montavimo angas, užšąla ir virsta ledu, kuris išplinta po danga. Tad sniego ir ledo kepurė veikia taip pat ir virš dangos, ir po ja, spausdama stogų plėvelę ir kitus nuosvyros konstrukcijos elementus. Reikia pažymėti, kad dėl šios priežasties, be kitų dalykų, nuosvyroms ir prielatakiams verta naudoti tvirčiausias difuzinių plėvelių atmainas.


3.3 pav.

 

Šiuolaikinių šlaitinių stogų plėvelės
 
Stogas  yra  labai  svarbus  kiekvieno  pastato  elementas. Nekalbant  apie  jo architektūrinę reikšmę, verta pabrėžti, kad jis visą statinį saugo  nuo atmosferos veiksnių: kritulių, triukšmo, taip pat izoliuoja termiškai, kad iš statinio neišeitų šiluma ir kartu jis neperkaistų. Svarbu ir tai, kad stogas nekauptų drėgmės, besiskverbiančios iš pastato vidaus, nes kildamas šiltas oras daug vandens garų pakelia stogo link.
Norėdami  įvertinti  šio  reiškinio  įtaką  šlaitiniams  stogams  su  naudojamomis pastogėmis,  turime  prisiminti,  kad  normaliomis  sąlygomis  drėgmė  gali  pasiekti statinio atitvarinę konstrukciją tiktai  vandens garų pavidalu. Patys garai nėra pa- vojingi stogo  termoizoliacijai ir konstrukcijai: tik susikaupę vandens garai didina termoizoliacinių medžiagų šiluminį laidumą ir sudaro sąlygas vystytis mikroorganiz- mams, žeidžiantiems konstrukciją.
Todėl šiuolaikiniams šlaitiniams stogams naudojamos medžiagos, apsaugančios gegnių   ir   santvarų   konstrukciją   ir   termoizoliaciją   bei   neleidžiančios   kauptis besikondensuojančių vandens garų drėgmei.
Siekiant išvengti vandens garų skverbimosi ir kondensavimosi stogo  gegnių ir santvarų konstrukcijos vidaus pusėje naudojamos medžiagos, ribojančios vandens garų kaupimąsi, o lauko pusėje - leidžiančios  vandens garams iš konstrukcijos patekti į išorę.
Vidinėje pusėje naudojamų medžiagų grupė vadinama garų izoliacija, o medžiagos, naudojamos išorinėje konstrukcijos ir izoliacijos pusėje, vadinamos stogų plėvelėmis. Stogų plėvelės atlieka dvi funkcijas: sandarina pagrindinę dangą ir leidžia iš stogo išgaruoti vandens garams. Abi plėvelės sudaro puikią sistemą, kuri smarkiai mažina vandens garų kaupimąsi ir leidžia drėgmei išgaruoti į visos sluoksnių sistemos išorę.
Nuolatinis medžiagų gamybos technologijų plėtojimas, paremtas  gausiais tyri- mais, lėmė tai, kad atsirado nauji, tobulesni gaminiai, tenkinantys griežtus energiją taupančio pastato reikalavimus. Naujovė yra garų reguliatorius, pakeičiantis iki šiol naudotas garų izoliacijos plėveles. Dėl garų reguliatoriaus tam tikras vandens garų kiekis gali judėti abiem kryptimis, dėl to stogas geriau džiūsta. Šio gaminio savybės leidžia garams prasiskverbti iš vietų, kuriose jų yra per daug, į tas vietas, kur garų yra mažiau.
Reguliatorius padaro taip, kad visas atitvaras (konstrukcija su izoliacijomis) vei- kia panašiai kaip gipskartonio plokštės: kai drėgmės  būna per daug, atitvaras ją įsiurbia, o jei kurioje nors stogo pusėje pasidaro pernelyg sausa, leidžia drėgmei iš stogo išgaruoti. Dėl difuzinių plėvelių vasarą vandens garai išgaruoja į stogo išorę, o šildymo sezonu, žiemą, veikiant garų reguliatoriui prasiskverbia į pastogės vidų.
                                                
                                                                                 Kintamosios oro salygos
 
 
Žinoma, kad stogų difuzinės plėvelės yra antikondensacinių ventiliacinių plėvelių atmaina. Stogų plėvelės skirstomos į dvi rūšis. Jos skiriasi laidumo garams laipsniu, kuris  lemia stogų plėvelių montavimo būdus. Technologiškai senesnes  plėveles, kurios mažiau laidžios garams, šiame leidinyje vadinsime  antikondensacinėmis ventiliacinėmis plėvelėmis, o tas plėveles, kurios labiau laidžios garams, vadinsime difuzinėmis plėvelėmis.
Garų izoliacijos medžiagų, kaip ir stogų plėvelių, skirstymas priklauso  nuo jų gebėjimo praleisti vandens garus. garams Skiriamos tokios garų izoliacijos grupės (nuo mažiausio iki didžiausio laidumo):
-     garų barjerai (dažniausia - su bitumo arba aliuminio paviršiniu padengimu);
-     garų izoliacija (dažniausia - pagerinta polietileno plėvelė);
-     garų reguliatoriai (didesnio garų laidumo daugiasluoksnės medžiagos).
 
Stogų plėvelės atsirado jau pakankamai senai, todėl buvo laiko suformuoti gerą teoriją ir montavimo taisykles pagal šiuolaikinius  reikalavimus. Naujoviškos stogų difuzinės plėvelės yra kur kas geresnių parametrų ir juos gamintojai nuolatos tobulina. Tačiau stogų difuzinių plėvelių poveikis ir veiksmingumas labai priklauso nuo to, ar teisingai jos bus paklotos ant stogo. Montavimas lemia, ar plėvelės atliks pagrindinę savo funkciją (t. y., sandarins stogo dangą). Dabartiniu metu difuzinės plėvelės yra geriausia priemonė iš visų pradiniam dengimo sluoksniui gaminamų medžiagų, todėl verta stengtis, kad būtų pasiektas pagrindinis jų naudojimo tikslas.
 
UAB „NordProfil" siūlomų šlaitinių stogų plėvelių asortimentas
Membrana DACHOWA 3
Au­kšto­ g­a­ro­ pra­la­idu­m­o­ m­em­bra­na­
Trislu­o­ksnė la­idi g­a­ra­m­s sto­g­o­ po­slu­o­ksnio­ ir pirm­inio­ deng­im­o­ plėvelė
 
 
Rodiklio pa­va­dinima­s
 
Cha­ra­kteris- tiko­s
Svo­ris (g­/m­2)
135
Ru­lo­no­ plo­tis (m­)
1,5
Ru­lo­no­ ilg­is (m­)
50
Kiekis ru­lo­ne (m­2)
75
Nu­tra­u­kim­o­ jėg­a­ tem­pia­nt (N/5 cm­) išilg­a­i/skersa­i
280/140
Va­ndens nepra­la­idu­m­a­s m­m­ H O 2                             
>2000
 
Atspa­ru­m­a­s tem­pera­tū­ro­s po­veikiu­i  (0C)
nu­o­ ­40°C
iki +120°C
Ga­ro­ pra­la­idu­m­a­s (g­/m­2/24h/23o­C)
Min. 1900
SD (m­)
0,015
Atspa­ru­m­a­s tiesio­g­inia­m­ UV/u­ltra­vio­leto­/veikim­u­i
3 m­ėn.
Atspa­ru­m­a­s u­g­nia­i
Ug­nia­i a­tspa­ri
 
 
 
Membrana DACHOWA
Au­kšto­ g­a­ro­ pra­la­idu­m­o­ m­em­bra­na­
la­idi g­a­ra­m­s sto­g­o­ po­slu­o­ksnio­ ir pirm­inio­ deng­im­o­ plėvlė
Membrana DACHOWA 90
Au­kšto­ g­a­ro­ pra­la­idu­m­o­ m­em­bra­na­ la­idi g­a­ra­m­s sto­g­o­ po­slu­o­ksnio­ ir pirm­inio­ deng­im­o­ plėvlė
 
Rodiklio pa­va­dinima­s
 
Cha­ra­kteris- tiko­s
Svo­ris (g­/m­2)
115
Ru­lo­no­ plo­tis (m­)
1,5
Ru­lo­no­ ilg­is (m­)
50
Kiekis ru­lo­ne (m­2)
75
Nu­tra­u­kim­o­ jėg­a­ tem­pia­nt (N/5 cm­) išilg­a­i/skersa­i
220/120
Va­ndens nepra­la­idu­m­a­s m­m­ H O
>2000
 
Atspa­ru­m­a­s tem­pera­tū­ro­s po­veikiu­i  (0C)
nu­o­ ­40°C
iki +120°C
Ga­ro­ pra­la­idu­m­a­s (g­/m­2/24h/23o­C)
Min. 2000
SD (m­)
0,012
Atspa­ru­m­a­s tiesio­g­inia­m­ UV/u­ltra­vio­leto­/veikim­u­i
3 m­ėn.
Atspa­ru­m­a­s u­g­nia­i
Ug­nia­i a­tspa­ri
 
 
 
Rodiklio pa­va­dinima­s
 
Cha­ra­kteris- tiko­s
Svo­ris (g­/m­2)
90
Ru­lo­no­ plo­tis (m­)
1,5
Ru­lo­no­ ilg­is (m­)
50
Kiekis ru­lo­ne (m­2)
75
Nu­tra­u­kim­o­ jėg­a­ tem­pia­nt (N/5 cm­) išilg­a­i/skersa­i
170/110
Va­ndens nepra­la­idu­m­a­s m­m­ H O 2
>1800
 
Atspa­ru­m­a­s tem­pera­tū­ro­s po­veikiu­i (0C)
nu­o­ ­40°C
iki +120°C
Ga­ro­ pra­la­idu­m­a­s (g­/m­2/24h/23o­C)
Min. 2000
SD (m­)
0,011
Atspa­ru­m­a­s tiesio­g­inia­m­ UV /u­ltra­vio­leto­/ veikim­u­i
3 m­ėn.
Atspa­ru­m­a­s u­g­nia­i
Ug­nia­i a­tspa­ri
 
 
 
Membrana DACHOWA strong
Au­kšto­ g­a­ro­ pra­la­idu­m­o­ m­em­bra­na­.
Ketu­rslu­o­ksnė la­idi g­a­ra­m­s sto­g­o­ po­slu­o­ksnio­ ir pirm­inio­ deng­im­o­
plėvelė
Membrana IZOSPAN+ Au­kšto­ g­a­ro­ pra­la­idu­m­o­ m­em­bra­na­ sto­g­a­m­s ir sieno­m­s
 
 
Rodiklio pa­va­dinima­s
 
Cha­ra­kteris- tiko­s
Svo­ris (g­/m­2)
155
Slu­o­ksnių ska­ičiu­s
4
Ru­lo­no­ plo­tis (m­)
1,5
Ru­lo­no­ ilg­is (m­)
50
Kiekis ru­lo­ne (m­2)
75
Nu­tra­u­kim­o­ jėg­a­ tem­pia­nt (N/5 cm­) išilg­a­i/skersa­i
400/200
Va­ndens nepra­la­idu­m­a­s m­m­ H O 2
>2000
 
Atspa­ru­m­a­s tem­pera­tū­ro­s po­veikiu­i  (0C)
nu­o­ ­40°C
iki +120°C
Ga­ro­ pra­la­idu­m­a­s (g­/m­2/24h/23o­C)
Min. 1500
Atspa­ru­m­a­s tiesio­g­inia­m­ UV/u­ltra­vio­leto­/veikim­u­i
3 m­ėn.
Atspa­ru­m­a­s u­g­nia­i
Ug­nia­i a­tspa­ri
 
 
 
IZOCON
Atspa­ri UV spindu­lių po­veikiu­i, pa­deng­ta­ a­bso­rbciniu­ slu­o­ksniu­, a­ntiko­ndensa­cinė plėvelė sto­g­a­m­s
Pa­deng­ta­ a­bso­rbciniu­ slu­o­ksniu­; pu­ikia­i su­la­iko­ va­ndenį; a­rm­u­o­ta­­ ypa­č a­tspa­ri tem­pim­u­i ir plyšim­u­i; a­tspa­ri UV spindu­lia­m­s.
Membrana IZOSPAN-A
 
 
Rodiklio pa­va­dinima­s
 
Cha­ra­kteris- tiko­s
Svo­ris (g­/m­2)
100±5
Ru­lo­no­ plo­tis (m­)
1,5
Ru­lo­no­ ilg­is (m­)
50
Kiekis ru­lo­ne (m­2)
75
Nu­tra­u­kim­o­ jėg­a­ tem­pia­nt (N/5 cm­) išilg­a­i/skersa­i
180/130
Va­ndens nepra­la­idu­m­a­s m­m­ H2O
>1900
 
Atspa­ru­m­a­s tem­pera­tū­ro­s po­veikiu­i  (0C)
nu­o­ ­40°C
iki +120°C
Ga­ro­ pra­la­idu­m­a­s (g­/m­2/24h/23o­C)
Min. 2000
SD (m­)
0,012
Atspa­ru­m­a­s tiesio­g­inia­m­ UV/u­ltra­vio­leto­/veikim­u­i
3 m­ėn.
Atspa­ru­m­a­s u­g­nia­i
Ug­nia­i a­tspa­ri
 
 
 
Au­kšto­ g­a­ro­ pra­la­idu­m­o­
 
 
Rodiklio pa­va­dinima­s
 
Cha­ra­kteris- tiko­s
Svo­ris (g­/m­2)
100±5
Ru­lo­no­ plo­tis (m­)
1,4
Ru­lo­no­ ilg­is (m­)
50
Kiekis ru­lo­ne (m­2)
70
Nu­tra­u­kim­o­ jėg­a­ tem­pia­nt (N/5 cm­) išilg­a­i/skersa­i
200/150
Va­ndens nepra­la­idu­m­a­s m­m­ H2O
100
 
Atspa­ru­m­a­s tem­pera­tū­ro­s po­veikiu­i (0C)
nu­o­ ­40°C
iki +120°C
Ga­ro­ pra­la­idu­m­a­s (g­/m­2/24h/23o­C)
Min. 1000
SD (m­)
0,011
Atspa­ru­m­a­s tiesio­g­inia­m­ UV /u­ltra­vio­leto­/
veikim­u­i
 
3 m­ėnesia­i
Atspa­ru­m­a­s u­g­nia­i
Ug­nia­i a­tspa­ri
 
 

Vėjo­ izo­lia­cinė m­em­bra­na­

 
 
Rodiklio pa­va­dinima­s
 
Techninia­i rodiklia­i
Svo­ris (g­/m­²)
 &l
 
smart foreash
This site uses cookies. They can identify logged-in users, collect statistics, and help to improve browsing experience for each visitor individually.
Learn more about our Privacy Policy